atdūksa

ãtdūksa sf. (1) 1. atsikvėpimas, kvapas: Žmogus išleido ãtdūksą ir mirė Skd. ║ gilus atsikvėpimas, atsidusimas: Alsuoja su ãtdūksoms Skd. 2. verkšlenimas, dejonė: Kai paleido savo atdūksas, man nė žodžiui vietos nebebuvo Skd.